Algminas Šmitas

2016-05-17 Audronė Tamašauskaitė, Keliai ir tiltai Nr. 1(11)

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Klaipėdos kelių tarnybos viršininko pavaduotojas A. Šmitas – tikras profesionalas kelių eismo saugumo inžinerijos srityje. Šią specialybę jis įgijo baigęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūrą. Apsigynęs mokslinį darbą apie saugų eismą gerinančias inžinerines priemones, jau netrukus teoriją ėmė puikiai taikyti praktikoje.

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ Klaipėdos kelių tarnybos viršininko pavaduotojas A. Šmitas – tikras profesionalas kelių eismo saugumo inžinerijos srityje. Šią specialybę jis įgijo baigęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūrą. Apsigynęs mokslinį darbą apie saugų eismą gerinančias inžinerines priemones, jau netrukus teoriją ėmė puikiai taikyti praktikoje.

Įžanga – apie mokslus

A. Šmito bakalauro darbas buvo apie kelių ir geležinkelių statybos inžineriją, tačiau magistro darbo temą jis pasirinko kiek kitokią.

„Magistro darbą apie potencialiai pavojingų ruožų nustatymą Klaipėdos regiono keliuose ir inžinerinių eismo saugumo priemonių diegimą juose rašiau jau kokį pusmetį dirbdamas Klaipėdos kelių tarnyboje. Prieš tai 6 metus dirbau Skuodo kelių tarnyboje“, – savo pasakojimą pradėjo jaunas kelininkas, Klaipėdos kelių tarnybos viršininko pavaduotojas ir dešinioji ranka. Jaunas vyras Skuode kelininko karjerą pradėjo nuo eilinio kelio darbininko.

A. Šmitas, įgijęs bakalauro diplomą, nutarė įgyti dar ir magistro laipsnį, tada pasirinko rašyti apie Klaipėdos regiono kelius. Tuomet pavojingų eismui vietų buvo nustatyta Skuodo, Kretingos, Šilutės ir Klaipėdos rajonų keliuose. Reikėjo pasirinkti 5 potencialiai pavojingiausius kelio ruožus ir 5 sankryžas, jas aprašyti bei pasiūlyti, kokias inžinerines priemones įdiegus tose vietose pagerėtų eismo saugumas. Moksliniam darbui buvo pasirinktas kelio Skuodas – Plungė 26-asis km ir Salantų sankryža, kuri buvo laikoma juodąja dėme. Pastaroji dėmė išnyko, kai šiame kelio ruože buvo pastatytas greičio matuoklis. Magistro darbe, sprendžiant šio ruožo problemą, buvo pažymėta, kad ir anksčiau jau buvo nustatyta, jog greičio matuoklis padės išspręsti esamą problemą.

„Potencialiai pavojingiausi keliai yra žvyrkeliai. Daugiausia skaudžių eismo nelaimių įvyksta vingiuotuose jų ruožuose. Kretingos, Šilutės ir Skuodo rajonuose būta tokių ruožų. Vienas jų – važiuojant nuo Skuodo Žebrokų link. Kelyje vingiai, šalia – daug medžių. Buvo atvejų, kai į šalia posūkio augančius medžius atsitrenkdavo automobiliai. Tas kelio ruožas buvo išties potencialiai pavojingas“, – aiškino kelių specialistas.

Kelių tarnybos viršininko pavaduotojas prisipažino: kai universitete dar nesimokė, apie vienokius ar kitokius su keliais ir tiltais susijusius skaičiavimus neturėjo jokio suvokimo, tačiau su keliais turėjo ryšį dar nuo pat vaikystės, nes užaugo kelininko šeimoje. Dabar jis, kaip saugaus eismo specialistas, keliuose pastebi net ir menkiausius trūkumus, kuriuos siekia panaikinti kuo skubiau.

Rutininė kelių priežiūra

A. Šmitas, kaip vienas iš Kelių tarnybos vadovų, galima sakyti, gyvena netoliese – čia pat Klaipėdoje. Šiemet įsigijo nuosavą butą. Iki darbo važiuoti – apie 10 min., nes atstumas nedidelis – 4,5 km. Į darbą jis atvažiuoja 7.30 val. Netrukus prasideda rytinis pasitarimas, į kurį susirenka Kelių tarnybos viršininkas,
jis, Klaipėdos meistrijos vyresnysis meistras, kiti meistrai ir darbininkai, kuriems yra nurodomos dienos užduotys.

„Dabar kaip tik prasideda šiukšlių rinkimas, visa rutininė priežiūra keliuose. Po žiemos labai daug prilaužyta signalinių stulpelių, ženklų, taigi mūsų laukia jų atstatymas“, – tądien tvirtino A. Šmitas.

Pasak jo, kartais signalinius stulpelius, ženklus nulaužia kelius valanti technika, kitąsyk užkliūnama pjaunant žolę, dažniausiai jie nukenčia rugiapjūtės periodu, kai kombainai juos ir sulanksto, ir nulaužia. Sulankstytus kelininkai atitiesina, o nulaužtus keičia kitais. Kelio ženklai nukenčia ir eismo įvykių metu, būna ir vandalizmo atvejų. Pagrindiniai darbai po žiemos – kelkraščių ir žvyrkelių greideriavimas, duobių
užtaisymas asfalto dangose.

Dokumentų tvarkymui – pusdienis

„8 valandą ryto jau sėdžiu prie kompiuterio, nes reikia parašyti keletą kelių pradinės būklės aktų. Privatūs asmenys nori riboti eismą šalia jų esančiame kelyje ir atsiuntė paklausimą. Tvarka tokia, kad savo norus jie turi suderinti su kelininkais ir tik tuomet yra įrengiamos nuovažos ar eismo apribojimai“, – pokalbį tęsė Klaipėdos kelių tarnybos viršininko pavaduotojas.

Anot jo, vietinės seniūnijos statė ženklus su gatvių pavadinimais, atsinešė statymo schemas, kaip jie bus išdėstyti kelio ruože. Kelininkai turėjo suderinti, ar jie atitinka reikalavimus, ar niekam netrukdys. Jei leidimas gaunamas, ženklus galima statyti.

„Gauname daug įvairių paklausimų, ypač Klaipėdos rajone. Derinimų reikia nemažai, nes juk ir per kelius, prie kurių esančiuose sklypuose vyksta naujų namų statybos, tiesiami šviesolaidiniai kabeliai, įrengiami nauji įvadai, naujos komunikacijos. Po keliu reikia padaryti betranšėję pralaidą, o visa tai reikia suderinti su „Klaipėdos regiono kelių“ vyriausiuoju inžinieriumi. Nuovažų įrengimas taip pat derinamas su įmonės vyriausiuoju inžinieriumi, su Saugaus eismo skyriumi, o po to kreipiamasi į mane, kad sutikrinčiau atliktų darbų kokybę. Jei viskas atitinka reikalavimus, įtraukiama į duomenų bazę“, – aiškino A. Šmitas ir pridūrė, kad tokie raštai – jo kasdienybė darbe.

Tą darbo dieną Klaipėdos kelių tarnybos specialistui dokumentų tvarkymui teko skirti gerą pusdienį. Tačiau dar daugiau laiko viršininko pavaduotojas sugaišo, kai jam darbo reikalais teko vykti į Judrėnus. 40 km atstumas nuo Klaipėdos – ne 4 km, kuriuos jis kasdien įveikia važiuodamas iš namų į darbą ar grįždamas atgal. Nepaisant to, pavestus darbus reikia padaryti gerai.

Darbai ir dokumentai

Visi „Klaipėdos regiono kelių“ atlikti darbai fiksuojami darbų perdavimo aktuose, kurie vežami į savivaldybių kelių priežiūros skyrius. Darbų vietiniuose keliuose tikrai atliekama nemažai. Yra apie 10 seniūnijų, kuriose vyksta žvyrkelių greideriavimo darbai. Atlikus darbą, kiekvieną kartą išrašomi aktai. Techninis prižiūrėtojas pasirašo, kad kelininkai tikrai tai padarė. Kai surenkami parašai, išrašomos sąskaitos, kurios yra nuvežamos į savivaldybę. „Dabar man reikia nuvežti 6 seniūnijose atliktų darbų aktus, kuriuos turi pasirašyti seniūnai. 4 parašus jau turime, reikia dar 2 seniūnų parašų, todėl teks užvažiuoti į Sendvarį ir Vėžaičius. Jei seniūno nerasiu, tiks ir jo padėjėjo, atsakingo už kelių greideriavimo darbus, parašas“, – vos ne paraidžiui paaiškino Klaipėdos kelių tarnybos specialistas.

Visose seniūnijose laukia tie patys žvyrkelių greideriavimo darbai. Sendvario seniūnijoje – kokiuose 25 keliuose. Ir jei geras oras, tie keliai sutvarkomi per keletą dienų. Jei lyja, greideriuoti negalima, bet gyventojai labai prašo, kad būtų prabraukta toji „košė“, nes negali išvažiuoti iš namų.

Vėžaičių keliukų sąrašas kiek didesnis – apie 50. Ne visus juos kas mėnesį reikia greideriuoti. Daug kas priklauso ir nuo eismo intensyvumo.

„Mūsų tarnyba turi 4 greiderius. Juos siunčiame darbui mažesniais atstumais: į Sendvarį – iš Klaipėdos meistrijos, o į Vėžaičius – iš Gargždų, kad būtų taupomas laikas ir degalai“, – tvirtino viršininko pavaduotojas.

Nuvežęs dokumentus į savivaldybę, A. Šmitas užsuko ir į Gargždų meistriją, kad susirinktų visų mechanizmų mėnesio darbo kelionės lapus. Grįžęs juos atidavė sekretorei, kad ši sutikrintų duomenis ir dokumentus atiduotų mechanikams, kurie stebi teisingą degalų panaudojimą, skaičiuoja išlaidas. Jei  duomenys nesutampa arba pametamas degalų pirkimo čekis, kreipiamasi, kad degalinė duotų čekio dublikatą.

Pavaduotojo teigimu, degalų pereikvojimo nebūna, darbuotojai jo nevagia, nes mechanizmuose yra įdiegta griežta degalų apskaitos sistema.

Svarbiau už pietus

Pietūs – arba namie, arba mieste. „Nesu vedęs, bet gyvenu su drauge. Ji studijuoja, pareina anksčiau ir pietus pagamina. Jei daug reikalų, kitąkart tenka per pietus dirbti. Būna, nuvažiuoji, staigiai pavalgai ir grįžti atgal. Kartais valgau valgykloje, kartais parduotuvėje kažką nusiperku“, – pasakojo Kelių tarnybos viršininko pavaduotojas A. Šmitas.

Specialistas dažnai važinėja keliais stebėdamas, kur trūksta kelio ženklų. Pasižymi ir kitus defektus, teikia siūlymus jiems pašalinti.

Viršininko pavaduotojas apžiūrėti kelių važiuoja vienas. Vyksta su vaizdo registratoriumi, viską fiksuoja ir dar pasižymi popieriaus lape. Paskui parodo meistrams, o šie kitą dieną jau važiuoja pradėti spręsti esamas problemas.

„Dar yra patrulinės apžiūros, tvarkomas patrulinių apžiūrų specialus tvarkaraštis. Krašto kelius reikia apžiūrėti 2 kartus per savaitę, rajoninius kelius, jeigu intensyvumas mažesnis negu 500 automobilių per parą, reikia patikrinti kartą per 2 savaites. Jeigu kelyje transporto intensyvumas didesnis – kartą per savaitę, – pasakojo Kelių tarnybos specialistas. – Visam mėnesiui sudarytą tvarkaraštį patvirtina Kelių tarnybos viršininkas. Meistrai turi patvirtintų darbų žurnalą ir privalo specialiai važiuoti tais keliais.
Žurnale pažymimi trūkumai ir jų pašalinimo laikas. Tai žurnalas, kurio turbūt pirmiausiai pareikalautų tyrėjas, jei įvyktų nelaimingas atsitikimas. Tai svarbiausias kelių priežiūrai skirtas dokumentas. Kas mėnesį jį tikrina ir techninis kelių prižiūrėtojas.“

Nuostolingieji ženklai

Kelias nuo Jakų žiedo iki Vilkyčių turi pavojingų ruožų. Viename jų dažnai įvykdavo daug eismo įvykių dėl viršyto greičio. Pastačius greičio matuoklį, jų žymiai sumažėjo.

Prie vadinamųjų „miestų vartų“ yra daug signalinių raudonų stulpelių. Krovininiai automobiliai ne visada „įsipaišo“ tarp jų ir nemažai jų sulaužo. Jie yra projektuojami pagal tipinius modelius, kai plotai turi atitikti mašinų dydį, tačiau vairuotojams, matyt, ne visada pavyksta saugiai išlaviruoti.

„Sugadintus stulpelius reikia atstatyti. Padarytos žalos kompensavimo reikalaujame iš draudimo kompanijos. Jeigu žinome, kas tai padarė, pranešame draudimui, jei ne, patys turime sutvarkyti kelių priežiūros sąskaita. Neretai paklausiame policijos, o kitąkart ir jie patys mums praneša. Kiekvieną pirmadienį policija atsiunčia mums įvykių suvestinę“, – aiškino viršininko pavaduotojas.

Jis sakė nesuprantąs, kodėl draudimo bendrovės kelių ženklams taiko nusidėvėjimo normas. Anot A. Šmito, jei kelio ženklas stovi sveikas, jis gi nesensta? Visų pinigų, kuriuos tenka išleisti suniokotiems ar nugvelbtiems ženklams atstatyti, Kelių tarnyba iš draudimo bendrovės ar įvykio kaltininko neatgauna.

Saugaus eismo svarba

„Anksčiau buvo remiamasi tik juodųjų dėmių nustatymo metodika. Tarkim, 500 m ruože 4 eismo įvykiai per pastaruosius 4 metus – tai jau yra juodoji dėmė. Dabar, kad užbėgtume tokiems įvykiams už akių, buvo sukurtas potencialiai galimai pavojingų ruožų nustatymas dar prieš juodosios dėmės susidarymą“, – aiškino Klaipėdos kelių tarnybos viršininko pavaduotojas A. Šmitas.

Viename kelio ruože, anot jo, gali iš viso nebūti eismo įvykių, bet pagal eismo įvykio tikimybę ir avaringumo koeficientus suskaičiuojama, kad tas kelias yra potencialiai pavojingas. Pagal programą atlikus paskaičiavimus galima nurodyti, kur verta įdiegti saugaus eismo inžinerinę priemonę: kalnelį, salelę ar dar kitokią inžinerinę eismo saugumo priemonę. Tada galima įvertinti, kiek avarijos tikimybė sumažėja.

Vienas iš A. Šmito siūlymų magistro darbe buvo Salantų sankryžoje pastatyti greičio matuoklį arba įrengti žiedinę sankryžą. Pastaroji kainuoja žymiai brangiau, ir kainos požiūriu labiau pasiteisino greičio matuoklis. Ten, kur jis įrengiamas, eismo įvykių sumažėja.

„Kiekvienu atveju atliekama naudos ir kaštų analizė. Jei niekas toje vietoje nežuvo, nebuvo sužeistų, nuostolių valstybei nėra. Jei žuvo jaunas perspektyvus žmogus, nuostoliai valstybei ypač dideli. Tais metais, kai rašiau magistro darbą, žmogaus gyvybė pinigine išraiška buvo įvertinta 1,8 mln. litų (0,52 mln. eurų). Dabar, kiek girdėjau, ji siekia apie 0,64 mln. eurų (2,2 mln. litų)“, – tvirtino kelių specialistas.

Darbui besibaigiant

Grįžęs po kelionių darbo reikalais Kelių tarnybos viršininko pavaduotojas dar sėdo prie darbo kompiuterio peržiūrėti elektroninio pašto ir sutvarkyti kai kuriuos jam atneštus dokumentus.

„Kai išvažiuoju ir grįžtu, randu ant stalo naujų raštų pluoštą. Darbo pabaigoje dar skubu aprašyti draudiminius įvykius, jei reikia, išsiųsti pretenzijas draudėjams, kad galėtume išsireikalauti pinigus už padarytus nuostolius. Reikia paruošti šūsnį dokumentų, nes esame kelių valdytojai, o įvykiams dokumentuoti reikia pateikti nemažai medžiagos. Būna, kad ilgiau užtrunki, o būna, kad kai kuriuos darbus padarai kitą dieną“, – pokalbį tęsė A. Šmitas.

Jau 10 metų dirbantis kelininkas pridūrė, kad periodiškai yra apžiūrimi ne tik keliai, bet ir tiltai, balais įvertinama jų būklė, nes šie statiniai yra ypač svarbūs saugaus eismo užtikrinimo prasme.

Kas pusmetį ar kas mėnesį, priklausomai nuo tilto įverčio, jis asmeniškai važiuoja į periodines apžiūras, o kasmetinėse apžiūrose dalyvauja ir vyresnysis inžinierius bei vyresnysis Kelių tarnybos meistras. Ataskaitos pateikiamos Saugaus eismo priežiūros skyriui.

Vos baigęs dienos darbus kelių priežiūros specialistas skuba namo. Kiekvieną vakarą A. Šmitas sportuoja, būna, kad sporto salėje žaidžia krepšinį, o būna, kad „Švyturio“ arenoje „serga“ už „Neptūno“ krepšinio komandą.

Vasarą jaunas Kelių tarnybos viršininko pavaduotojas A. Šmitas daugiau laiko praleidžia prie jūros, o savaitgaliais dažnai lanko Skuode gyvenančius tėvus, kuriems tradiciškai kuo nors reikia padėti.