Alfonsas Štrimaitis

2016-05-17 Austė Merkytė, Keliai ir tiltai Nr. 1(11)

Kiekvieną kelio kilometrą net ir vidurnaktį prikeltas atpažintų VĮ „Marijampolės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas vyriausias inžinierius Alfonsas Štrimaitis. Kelininku jis dirba nuo 1979 m. Baigęs Vilniaus inžinerijos statybos institutą (VISI), iškart gavo paskyrimą dirbti Vilkaviškyje. Pradėjo kelių techniku, meistru, darbų vykdytoju, KT tarnybos viršininku. Šiandien jis – „Marijampolės regiono kelių“ vyriausias inžinierius.

Kiekvieną kelio kilometrą net ir vidurnaktį prikeltas atpažintų VĮ „Marijampolės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas vyriausias inžinierius Alfonsas Štrimaitis. Kelininku jis dirba nuo 1979 m. Baigęs Vilniaus inžinerijos statybos institutą (VISI), iškart gavo paskyrimą dirbti Vilkaviškyje. Pradėjo kelių techniku, meistru, darbų vykdytoju, KT tarnybos viršininku. Šiandien jis – „Marijampolės regiono kelių“ vyriausias inžinierius.

1995 m. įkūrus VĮ „Marijampolės regiono keliai“, kuri sujungė aplinkinių rajonų Kelių valdybas, J. Litvinas, vadovavęs Vilkaviškio kelių valdybai, buvo paskirtas vadovauti naujai įkurtai įmonei, o Alfonsas tapo Vilkaviškio kelių tarnybos viršininku. Marijampolėje jis dirba jau dveji metai.

Kasdien į darbą A. Štrimaičiui tenka važiuoti iš Vikaviškio, atstumas – apie 30 km. Ta pačia proga, važiuodamas į darbą, apžiūri ir kelius, įvertina jų būklę. 7 val. ryto A. Štrimaitis jau darbe, todėl keltis tenka 5.30 val. Tačiau kelininkai anksti keltis įpratę ir darbo diena baigiasi greičiau.

Darbotvarkėje – keliolika punktų

Ryte kelininkas atveria savo kabineto duris ir atidžiai peržiūri darbotvarkę. Dienos darbai suplanuoti iš anksto – kai kurie klausimai paruošti iš vakaro, kiti dar anksčiau. „Paprastai apie 20–30 proc. darbų tenka atidėti kitai dienai, nes jų sprendimas nebūtinai priklauso nuo kelininkų, būna ir kitų aplinkybių, nuo kurių esame priklausomi“, – prisipažįsta inžinierius A. Štrimaitis.

A. Štrimaičiui dažniausiai tenka spręsti įvairius kelių, įvažų, pralaidų įrengimo ir projektavimo klausimus. Per dieną jų būna iki 10. Pokalbio dieną ant vyriausiojo inžinieriaus darbo stalo gulėjo ne vieno projekto dokumentai, susiję su kelio ženklų pastatymu, žvyravimu, sankasų įrengimu, stotelių ir paviljonų rengimu bei remontu. Pavyzdžiui, kelyje Antanavas – Ramoniškiai reikės remontuoti ar įrengti paviljonus – keleivinio transporto laukimo stoteles. Klausimas šiuo metu derinamas.

„Vietų, kur reikėtų remontuoti kelius, daug, tačiau lėšų kiekis ribotas. Svarbiausia yra nustatyti prioritetus – kur šiuo metu labiausiai reikia. Vienas iš svarbiausių kriterijų būna eismo intensyvumas, taip pat numatyti perspektyvinį eismo intensyvumo padidėjimą“, – pažymi regiono kelių inžinierius.

Kelininkas vardija, kokie darbai bus atlikti šiemet. Šiuo metu yra rengiamas kelio Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas rekonstrukcijos darbų projektas, tačiau pasikeitus aplinkosaugos reikalavimams atsirado naujų kliūčių. Prieš keletą metų atliktas projektas atitiko visus aplinkos vertinimo reikalavimus. Tačiau pagal šiuo metu jau taikomus aplinkosaugos kriterijus, kai triukšmo vertinimas atliekamas ne pastate, o pačiame sklype, situacija pasikeitė.

Nepalyginami dalykai, kokie triukšmo vertinimo kriterijai buvo taikomi prieš keletą dešimtmečių, kai buvo pastatytas minėtas kelias, ir dabar, kai prie to kelio už dvidešimt metrų prie stovinčio namo triukšmo lygis vertinamas ne jo viduje, o kieme. Kas anksčiau atsirado – kelias ar namas? „Bet šiuo konkrečiu atveju kelininkams pavyks surasti kompromisą ir daug kainuojančių triukšmą malšinančių sienelių, galbūt, statyti nereikės“ – pasakojo direktoriaus pavaduotojas.

Norint statyti šalia kelio garsą izoliuojančią sienelę, reikėtų projekto, žemės sklypo, lėšų sienelei pastatyti. Jei šiuo metu būtų statomas namas, normalu, kad tokių reikalavimų reikėtų laikytis, tačiau kai bandoma laiką atsukti atgal ir aplinkosauginius reikalavimus taikyti senoms statyboms, nelogiška. Tai amžina vištos ir kiaušinio dilema.

Projektinę dokumentacija ruošia ne vienas vyriausias inžinierius. „Marijampolės regiono keliuose“ yra techninis skyrius, kuris rengia sąmatas, atlieka skaičiavimus, apklausas. Regionas susideda iš trijų Kelių tarnybų, todėl dalis dokumentacijos yra pas tarnybų darbuotojus, regiono įmonė juos įvertina ir veža Valstybinei kelių direkcijai tvirtinti. Pagrindinėje regiono kelių įmonėje yra saugomų dokumentų archyvas, kuriame laikomi projektų popieriniai variantai ir dalis jų įrašyti į CD.

Žvyrkeliai dominuoja Šakių rajone

Šie metai turtingi žvyrkelių asfaltavimo darbų. Vis dėlto regione dar daug neasfaltuotų kelio dangų ir daugiausia tokių – Šakių rajone.

Šiemet regione bus nemažai asfaltuojamų kelio atkarpų. Asfaltavimui finansavimas numatytas pagal dvi programas. Viena – Žemės ūkio ministerijos ir Susisiekimo ministerijos finansuojama programa asfaltuoti žvyrkelius per gyvenvietes. Per visą regioną yra 9 tokie objektai ir bus išasfaltuota apie 10 km.

Regiono keliuose daug vadinamųjų „zebrų“ – kelio atkarpų, kurių dalis asfaltuota, o dalis – iki 5 km žvyrkelio. Valstybės tikslas – tokias žvyrkelių atkarpas panaikinti, t. y. sujungti asfaltuoto kelio dalis.

Valstybė per Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) prie Susisiekimo direkcijos finansuoja kelio ruožų iki 5 km asfaltavimą. Tokių atkarpų Marijampolės regione yra 18, sudarančių 41 km. Tai Jusevičiai – Būdvietis – Derviniai; Vilkaviškis – Kalvarija; Balsiškiai – Bardauskai; Ožkabaliai – Turgalaukis; Gižai – Balsupiai; Mockabūdžiai – Pašeimeniai; Gudeliai – Daugirdai – Žiūronys; Liudvinavas – Gyviškai – Padovinys ir kitos įvairios kelių atkarpos.

Marijampolės regione neasfaltuotos atkarpos tarp asfaltų siekia apie 2 km.

Pasienio problema

Marijampolės regionas patenka į Lietuvos pasienio zoną. Pasienio kontrolės punktų direkcijai (PKPD) prie Susisiekimo ministerijos priklausė kelio dalis, jungianti pasienį su „Via Baltica“. Tai 1,2 km kelio ruožas. Tačiau pasieniečiai nėra kelių specialistai, todėl jie to kelio ruožo neprižiūrėjo. Per daug metų jo būklė tapo tragiška.

„Sulig Lietuvos Respublika prasideda duobės. Pirmas įspūdis, kirtus Lietuvos ir Lenkijos sieną, tikrai blogas. Matyt, kad tai galbūt ir naudinga vairuotojams, jog jie pabustų užvažiavę ant asfalto duobių“, – juokauja A. Štrimaitis.

Minėtą kelio ruožą ruošiamasi perduoti „Marijampolės regiono keliams“.

Mažos problemos – žmonėms didelės

Į įmonę „Marijampolės regiono keliai“ kreipėsi vienas ūkininkas, prašydamas įrengti nuovažą į jo dirbamus laukus nuo asfaltuoto kelio. Kelio rekonstrukcijos projektas parengtas prieš 3 metus ir šiek tiek pasikeitus situacijai projektą reikės koreguoti. Vienoje kelio pusėje – ūkininko sodybos sklypas. Kitoje – žemės ūkio paskirties sklypas, į kurį reikia nuvažiavimo nuo pagrindinio kelio. Iš kitos sklypo pusės privažiavimą į ūkininko laukus riboja melioracijos griovys.

Dar derinamas projektas dėl kelio Vilkaviškis – Kalvarija rekonstrukcijos darbų. „Marijampolės regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas vyriausiais inžinierius A. Štrimaitis pirmoje dienos pusėje vyksta į savivaldybę, kur privalo dalyvauti projektų derinimo procedūroje. Rajono savivaldybės projektuotojų iniciatyva yra kviečiami kelininkai ir kitų valstybės bei privačių institucijų atstovai: elektros tinklų,
TEO, ugniagesių, Visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos agentūros ir kitų institucijų. Savivaldybėje reikia suderinti projektus, kurie ribojasi su prižiūrimais keliais. Pasižiūrima, ar nuovaža atitiks saugaus eismo reikalavimus, kokia numatyta jos danga. Kelininkai projektui priekaištų neturi ir nuovažą ruošiasi leisti rengti. Jei nebūtų rekonstruojamas kelias, nereikėtų ir nuovažos.

Iš savivaldybės – vėl atgal į biurą. Nors jau pietų metas, Alfonsas įpratęs nepietauti. Geriau arbatos išgeria, ką nors lengvai užkanda, laikraštį perskaito. Ir taip jau 15 metų.

Būna netgi taip, kad darbo metu kokių nors interesantų įpuola, nes iki 12 val. dirba daugelis valstybės institucijų. Netgi rajono savivaldybėje komisijos svarsto klausimus iki 12 val., nes nuo 12 val. jiems pietūs, o kelininkams oficialiai tuo metu baigiasi pietūs. Reiškia tą dieną posėdžiavę regiono kelininkų vadovai lieka nepietavę.

A. Štrimaičio darbotvarkėje įrašyta, kad po pietų atvyksta projektuotojai iš elektros tinklų įmonės. Vienos sodybos ūkininkas prie kelio Marijampolė – Prienai nori padidinti savo ūkyje elektros energijos galingumą, todėl teks kirsti kelią, priklausantį „Marijampolės regiono keliams“. Bus pergręžta kelio sankasa ir nutiestas kabelis, sujungsiantis elektros transformatorinę ir ūkininko sodybą, esančią kitoje kelio pusėje.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia neardant kelio dangos tiesti komunikacijas. Mes reikalaujame, kad jos būtų įgilintos ne mažiau 1.20 m po griovio dugnu“, – pasakoja A. Štrimaitis. Jei toje vietoje būtų rekonstruojamas kelias ir kabelis trukdytų kelio remontui, kabelį energetikai turėtų iškelti savo lėšomis.

Nutiesus komunikacijas, daroma išpildomoji nuotrauka ir pagal ją kabelis turėtų būti randamas 1.20 m gylyje, o ne kokiu nors kitu atstumu. Šiais laikais, pasitelkiant įvairias technologijas, įmanoma sukontroliuoti, ar darbas atliktas pagal projektą.

Kartu su projektuotojais „Marijampolės regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas vyriausias inžinierius A. Štrimaitis vyks į tą vietą, kur bus atliekami kabelio klojimo darbai.

Po objekto apžiūros dar teks grįžti ir į biurą, reikia sudaryti darbo planą kitai dienai.

Pakelės išraizgytos kabeliais

Regione palei kelius driekiasi daugybė įvairių komunikacijų. Tai tarsi požeminės upės, gabenančios informacijos, energijos srautus. Daugelis iš jų jau yra projektuose, tačiau kai kurių dokumentacija pradingusi arba išvis nesutvarkyta.

Prieš gerą dešimtmetį plačiajuostis internetas pasiekė įvairias Marijampolės regiono gyvenvietes, kaimus. Nuo Marijampolės, Šakių ir kitų rajonų centrų plačiajuostis internetas buvo atvestas iš Vilniaus palei magistralinius kelius: Prienai – Marijampolė; Vilkaviškis – Kybartai.

Būna taip, kad prakasus dirvožemį pažeidžiami kabeliai, nes nebūna išlikusios jų tiesimo dokumentacijos. Taip buvo pažeistas kabelis ir rekonstruojant „Via Balticos“ kelią, nes nebuvo rasta jokių dokumentų apie komunikacines trasas šiame svarbiame šaliai kelyje.

„Pastebėjome, kad gadinama kelio „Via Baltica“ sankasa. Pasirodo, trūkusi vandentiekio trasa, kuri ir pradėjo gadinti magistralinio kelio sankasą. Kai kelininkai pradėjo remontuoti probleminį kelio ruožą, aptiko vandentiekio vamzdį. Niekam neprisipažinus, kam priklauso vandentiekio trasa, ji buvo panaikinta. Tik po kurio laiko vienas ūkininkas pradėjo skųstis, kad neturi vandens, jis kažkur dingo. „Marijampolės vandenims“ naujai teko nutiesti vandentiekį iki ūkininko sodybos, prastumiant vandentiekio trasą per kelią po sankasa‘‘ – beveik juokingą nuotykį pasakojo kelių inžinierius.

Viskas baigėsi laimingai: vandentiekis kelio nebegadina; jis patiestas po kelio sankasa; įteisinta visa su šiuo projektu susijusi dokumentacija.

Vakarienę paruošia sau ir žmonai

Štai ir baigėsi A. Štrimaičio darbo diena. Kelininkai iš darbo grįžta po 16 val. Pusvalandis, ir Alfonsas jau namuose. Tačiau skani vakarienė jo nevisuomet laukia, mat žmona iš darbo grįžta valandą vėliau. Vienas iš „Marijampolės regiono kelių“ įmonės vadovų sako, kad valgį paruošti jam – ne problema. Taigi, vakarienė neretai yra ruošiama sau ir žmonai.

Belieka ramus vakarojimas namuose. O šeimoje liko tik jiedu su žmona, nes dvi užaugintos dukros iškeliavo kurti savų gyvenimų. Viena dukra baigė magistratūrą užsienyje ir liko ten dirbti, kita dar mokosi universitete.