Kauno keliai

Panemunės aplinkkelis buvo pasiūtas, tikrąja to žodžio prasme

Panemunės aplinkkelis, estakada ir tiltas per Nemuno senvagę suprojektuoti ir pastatyti plyname lauke, kur iki šiol driekėsi užliejamos Nemuno deltos slėnio pievos. Statybų metu kelininkai susidūrė su sunkiomis geologinėmis kliūtimis. Pavasarį ir žiemą Nemunas čia išsilieja plačiai po pievas, potvyniui slūgstant susidaro stiprios srovės, ledonešiai. Kad Nemuno vandenys viso darbo nenuneštų į Kuršių marias, kelininkai žemės sankasą pakėlė kone 10 metrų aukščiau jūros lygio. Į pylimą reikėjo supilti apie 300 tūkst. kubinių metrų grunto, kurį teko suvežti, sutankinti, o visą sankasą sluoksniais armuoti tinklais ir geotekstile.

Citata: „...šių dienų valstybė be gerų sauskelių lengvai gali atsilikti nuo kultūrinio ir ekonominio gyvenimo pažangos, gali būti nustumta į užpakalį ir nukonku- ruota kitų valstybių, nes kelias yra gyvenimas, o kas neturi gerų kelių, tas negali turėti gero gyvenimo, t. y. tokio, kokio supranta nūdienis kultūringas žmogus.“ Iš kalbos, pasakytos 1939 m. Žemaičių plento atidarymo proga.
zemaitkelis_did