Projektas „Mūsų kelias“ – naujas būdas ne tik supažindinti visuomenę su kelininkų nudirbtais darbais, bet ir paskatinti pačias įmones. Kuo kelias bus kokybiškesnis ir ilgaamžiškesnis, tuo bus geriau mums: saugiau ir greičiau pasieksime tikslą. Skatinti įmones darbą atlikti kuo geriau verčia jas ieškoti naujų technologijų. Dažniausiai darbą atlikti laiku ir kokybiškai būna sudėtinga, todėl gerai dirbanti įmonė privalo būti pagerbta. Lietuvos rinka nėra didelė ir atgarsiai apie nuolatos kokybiškai dirbančią įmonę byloja apie jos stabilumą. Svarbu ir tai, kad kelių bei geležinkelių sistemoje dirba apie 90 proc.

Gerbiamieji kelininkai, džiaugiuosi ir didžiuojuosi Jūsų laimėjimais – per gana trumpą laiko atkarpą – 25-erius Lietuvos nepriklausomybės metus – nuveiktais darbais. Dirbdami kartu su mokslininkais, Jūs išplėtojote kelių infrastruktūrą ir sukaupėte didžiulę profesinę patirtį. Lietuvos gyventojai ir svečiai įvertino Lietuvos kelius ir džiaugiasi, kad jais galima važiuoti greitai, saugiai ir patogiai. Per prabėgusius nepriklausomybės metus daug išmokome ir sustiprėjome. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, sulaukėme didelių investicijų, kurios buvo racionaliai suplanuotos ir panaudotos kelių tinklo plėtrai ir kokybei.

„Liko beveik metai, ir pasibaigs buvusio 2007–2013 m. ES finansinio periodo lėšų panaudojimo laikas. Transporto sektoriui šis laikotarpis palyginti buvo dosnus – skirta 5,3 mlrd. litų. Be abejo, beveik visas šias lėšas panaudosime transporto infrastruktūrai vystyti. Vienas mūsų valstybės strateginių tikslų – užtikrinti tranzitą per Lietuvos teritoriją, suteikiant galimybę šioje srityje uždirbti pinigų tiek nacionaliniam verslui, tiek privačioms kompanijoms, ir gauti įplaukų į valstybės biudžetą. Transporto sektorius sukuria apie 13 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kelių vaidmuo ypatingas. Geri keliai yra šalies ekonomikos pamatas, galimybė skleistis žmonių susitikimo džiaugsmui ir visuomenei tobulėti. Kelių tiesyba – svarbiausia sunkioji valstybės statybos pramonės šaka, išsiskirianti Lietuvos įmonių profesionalumu bei dideliu vietinės gamybos dalyvavimu. Rūpestingi 46 kelių priežiūros tarnybų specialistai žiemą ir vasarą užtikrina susisiekimą valstybiniais keliais. Kelininkų inžineriniai ir projektiniai sprendimai, kaip ir pati kelių tiesyba, yra dažnai žmonių pastebimi ir aptariami. Šalies kelių statiniai, Lietuvos įmonės bei specialistai vis aukščiau vertinami Europoje bei pasaulyje.

Rinkimų projekto „Mūsų kelias“ esmė ir auditorija - gamybininkai ir rangovai, dirbantys savo objektuose ir nežinantys, kas vyksta aplink juos. Tokių konkursų pagalba visi pradeda labiau domėtis kas, gi, daroma toje Lietuvoje. Pavyzdžiui, mes puikiai žinome objektų projektuotojus, bet jie vieni kitų kvalifikacinio pasiruošimo ir galimybių – nežino. Yra tikslinga dalintis informacija, nes, bent jau kol kas, kelių sektoriuje yra pastebimas uždarumas. Tokie konkursai suteikia mums galimybę bendrauti gyvai, šnekėtis, apsikeisti nuomonėmis – kelininkai tokių tradicinių švenčių dar neturi.

Džiugu, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos idėja rinkti geriausius įgyvendintus objektus, projektuotojus, specialistus galiausiai tapo realybe. Renkant geriausius projektus, buvo labai svarbu pažvelgti kaip jie yra įgyvendinti, ir ar jie atitinka šiandieninę visuomenės dvasią, inovatyvumą. Šiek tiek sudėtingiau buvo vertinant technologinius laimėjimus, nes lietuviškų technologijų keliuose nėra gausu, bet jų ir negali būti daug. Pasaulis tapo globalus, todėl nesunku sužinoti kaip elgiamasi su naujovėmis kitose šalyse. Svarbiausia - kaip technologijos yra diegiamos Lietuvoje ir kaip jos pritaikomos mūsų šalies klimato sąlygoms.

Kelių direkcija nuolat remiasi atliktų mokslo darbų pasiekimais, siekdama užtikrinti kelių ir jų statinių ilgalaikiškumą ir mechaninį pastovumą. Tai leidžia taupyti biudžeto lėšas. Stengiantis kelių naudotojui infrastruktūrą pateikti kaip paslaugą, labai svarbios kitos ypatybės – kelio sauga, kelio nekenksmingumas aplinkai ir kelio išmanumas. Siekiant užtikrinti kelio nekenksmingumą aplinkai, šiuo metu yra atliekami moksliniai tyrimai ir eksperimentai, kurių metu tikimasi sukurti Lietuvos klimatui pritaikytus triukšmą mažinančius asfalto mišinius ir sluoksnius. Progresyvios kelių statybos technologijos šiandien yra plačiai taikomos Lietuvoje, tačiau Lietuvoje vyrauja nevienodas jų lygis.